Rąstinių namų statyba

Gyvenamieji namai gaminami ir statomi pagal individualius projektus.

Rąstiniai namai

KODĖL VERTA STATYTI RĄSTINĮ NAMĄ?

Visi namuose praleidžiame nemažą gyvenimo dalį, tad statant namą rūpinamės, kad mūsų gyvenamoji aplinka būtų sveika ir jauki. Mediena, iš kurios statomi rąstiniai namai, – unikali medžiaga, vietinė atsinaujinanti ir ilgaamžė statybinė žaliava, todėl turėtų būti daugiau naudojama.

Nukirstas medis nustoja augti, bet mediena tebekvėpuoja, sugeria ir vėl atiduoda drėgmę, skleidžia per šimtmečius sukauptų sakų aromatą.

Didesnį komfortą gyvenant mediniame name suteikia ir tai, jog medis nėra inertiška medžiaga, dėl to sienos paviršiaus temperatūra būna artima patalpos temperatūrai, ant jos nesikaupia vandens garų kondensatas. Mediena yra tradicinė, lengvai prieinama, natūrali, ekologiška, atsinaujinanti medžiaga Lietuvoje. Panaudota pastatų konstrukcijoms, neteršia aplinkos, nes neskleidžia anglies dvideginio emisijos.

Mes rūpinamės tiek Jūsų jaukumu, tiek gamta!

Nuo 2016 metų Lapkričio 1d. energinio pastato naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A , o nuo 2021 metų ir apskritai visi naujai statomi pastatai turės tapti nulinių energijos sąnaudų pastatais. Taigi visos medžiagos, kurias bus ketinama panaudoti statybose, nuo jų gamybos pradžios iki vartojimo pabaigos turės suvartoti energijos minimumą arba kitais žodžiais tariant būti ekologiškomis.

Nuo 2016 metų Lapkričio 1d. energinio pastato naudingumo klasė turi būti ne žemesnė kaip A.

Pastato energinis efektyvumas priklauso nuo:

  • Pastato aukštingumo
  • Pastato sandarumo lygio
  • Atitvarų šiluminės varžos
  • Sienų šiluminės varžos
  • Langų ir durų kiekio ir šiluminės varžos
  • Langų ir durų orinio laidžio klasės

 

  • Durų kiekio į lauką ir nešildomas patalpas
  • Vėdinimo sistemos parinkimo
  • Šilumos tiltelių
  • Karšto vandens ruošimo sistemos parinkimo
  • Šildymo sistemos parinkimo
Atsižvelgiant į esamus ir būsimus reikalavimus pastatams visuose gyvavimo cikluose sumažinti energijos eikvojimą, viena iš tinkamų medžiagų konstrukcijoms Lietuvoje būtų mediena.

Medinės konstrukcijos vis tobulinamos naikinant jos trūkumus bei taikantis prie aplinkosauginių reikalavimų. Standartinės 20 cm pločio mūro, pilnavidurių keraminių plytų sienos varža siekia – 0,25 m2·K/W, standartinio 20 cm skersmens džiovinto rąsto – 1,67 m2·K/W.

Viena iš tinkamų medžiagų konstrukcijoms Lietuvoje – mediena.

Galima teigti, kad medienos šiluminės savybės yra viena iš priežasčių, dėl kurios Vidurio Europoje į medieną pradėta žiūrėti, kaip į inžinerinę statybinę perspektyvią medžiagą, suteikiančią galimybę sutaupyti investuojant į mažai energijos vartojančius, pasyvius, nulinės emisijos namus. Nauji medinių konstrukcijų sprendiniai tuo ir skiriasi nuo įprastų – jie kuriami atsižvelgiant į dabartinius augančius visapusius (medžiagų, kuro, lėšų) taupymo, racionalaus naudojimo poreikius.